1954 m. Tiesos taurė
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – komandų pavadinimuose – nebūdingi lietuvių kalbai gramatiškai nesuderinti junginiai Jei galite, sutvarkykite. |
Sezonas | Lietuvos futbolas 1954 m. |
---|---|
Laikotarpis | 1954 m. birželio 18 – rugpjūčio 2 d. |
Čempionai | Kauno „Inkaras“ |
← 1953 m. 1955 m. → |
1954 m. Tiesos taurė – 8-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Kauno „Inkaras“.[1]
Formatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turnyras vyko 3 etapais:
- I etapas vyko rajonuose, pirmosios žinios apie jo rezultatus pasirodė birželio 18 d.[2]
- II etapas vyko zonuose – jose žaidė rajonų varžybų nugalėtojai, taip pat didmiesčių komandos. Šiame tape varžėsi daugiau nei 100 įmonių, kolūkių, įstaigų komandų (kolūkių komandų ~90). Į kitą etapą pateko Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų nugalėtojai ir zonų finalininkai (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus) – iš viso 13 komandų.
- III etapas apėmė visas stipriausias komandas – 11 aukščiausiosios lygos komandų ir 13 ekipų iš II etapo. Varžybos vyko nuo liepos 8 d. iki rugpjūčio 1 d.[3]
Komandos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turnyre iš viso dalyvavo 327 komandos,[4] 48 iš jų Kauno zonoje.[5] Prizas „Už masiškumą“ buvo Akmenės rajonui.
Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajonų etapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmenės rajonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone varžėsi 12 komandų – 8 kolūkių, 1 tarybinio ūkio, 1 mokyklos, 2 įmonių komandos:
- Stalino kolūkis Kivyliai
- Vienybės kolūkis Sovaičiai
- Černiachovskio kolūkis Ramučiai
- Raudonosios vėliavos kolūkis Palnosai
- Jaunosios Gvardijos kolūkis Alkiškiai ir kt.
Biržų rajonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žaidė nemažai kolūkių komandų.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žaidė nemažai kolūkių komandų.
Joniškėlio rajonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Varžėsi bent 8 komandos.
Kalvarijos rajonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Varžėsi bent 8 komandos.
Tauragės rajonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kovojo 12 komandų, beveik perpus mažiau kolūkinių.
Zonų etapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Varžėsi 32 komandos, tarp jų 27 fabrikų, gamyklų, artelių kolektyvai.
Pusfinalis | Finalas | ||||||||
FK Karmėlava | Liteksas Kaunas | ||||||||
2 | 1 | ||||||||
Kauno zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji komanda | Antroji komanda | Rezultatas |
---|---|---|
Žvaigždė Kėdainiai | Spartakas Jonava | 1-3 |
FK Simnas | Spartakas Kėdainiai | +:– [6] |
Ketvirfinalis | Pusfinalis | ||||||||
KTF Alytus | 5 | ||||||||
CF Marijampolė | 0 | ||||||||
Žalgiris Vilkaviškis | 14 | ||||||||
Miškas Marijampolė | 0 | ||||||||
Žalgiris Vilkaviškis | 3 | ||||||||
Mokslas Marijampolė | 2 | ||||||||
Mokslas Marijampolė | 3 | ||||||||
KSK Jurbarkas | 1 | ||||||||
Finalas | |||||||||
KTF Alytus | Žalgiris Vilkaviškis | ||||||||
4 | 1 | ||||||||
Klaipėdos miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klaipėdos zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Finale žaidė Linų audiniai Plungė ir Popieriaus-celiuliozės įmonė Klaipėda.
Panevėžio miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaulių miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaulių zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pusfinalis | Finalas | ||||||||
Apavas Mažeikiai | Siūlas Biržai | ||||||||
5 | 4 | ||||||||
Vilniaus miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aštunfinalis | Ketvirfinalis | Pusfinalis | ||||||||||||
pap. | ||||||||||||||
Raudonosios žvaigždės odos-galanterijos kombinatas | 1-1 | 2 | ||||||||||||
Įgula Vilnius | 0-0 | 1 | ||||||||||||
Dinamo Vilnius (1945) | 5 | |||||||||||||
Žalgiris-1 Vilnius | 0 | |||||||||||||
Finalas | ||||||||||||||
Dinamo Vilnius (1945) | Raudonosios žvaigždės odos-galanterijos kombinatas | |||||||||||||
Vilniaus zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aštunfinalis | Ketvirfinalis | Pusfinalis | ||||||||||||
Kurpius Ukmergė | 0 | |||||||||||||
Žalgiris Utena | 6 | |||||||||||||
Kolūkietis Kavarskas | 0 | |||||||||||||
Žalgiris Utena | 8 | |||||||||||||
Žalgiris Zarasai | 1 | |||||||||||||
Žalgiris Utena | 3 | |||||||||||||
Finalas | ||||||||||||||
Utena | ||||||||||||||
Žalgiris Utena | DAG Naujoji Vilnia | |||||||||||||
1 | 0 | |||||||||||||
Pagrindiniai etapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Finalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rungtynės buvo planuotos rugpjūčio 1 d., bet dėl blogo oro buvo atidėtos į rugpjūčio 2 d. (oras buvo puikus).[7]
1954 m. rugpjūčio 2 d. |
Inkaras Kaunas | 4 – 0 | KPI Kaunas | Kauno KKI stadionas Žiūrovų: 8000 Teisėjas: Juozas Litvinas (Vilnius)
|
---|---|---|---|---|
Eugenijus Kerinas 22' Kęstutis Eismontas ?? Kęstutis Eismontas 75' Julius Petkevičius 80' Kęstutis Eismontas 88' |
Ataskaitos:[8][9][10][11] |
TSRS taurė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Inkaras“ kaip Lietuvos taurės laimėtojas pateko į TSRS futbolo taurės turnyrą, kuriame žaidė prieš Vilniaus „Spartako“ meistrų komandą.[12]
1954-08-18 1/64 finalo |
Kauno „Inkaras“ | 0 — 2 | Vilniaus „Spartakas“ | Kaunas |
---|---|---|---|---|
R. Beinoravičius R. Liutkevičius |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1954-06-18
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 3 (1953–1956 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. // 37 psl.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 79.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 96
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 25
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 79.
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1954-08-04
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 362.
- ↑ Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 266.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Vilniaus „Žalgiris“. // Vilnius, „Diemedis“, 2000. ISBN 9986230829. // psl. 178.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Laikraštis „Tiesa“. // 1954 m.
- Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 361–363.
- LFF tauré 1954 (Foot.dk)
|
|