Vladas Garastas
| Asmeniniai duomenys | ||
|---|---|---|
| Gimimo data | 1932 m. vasario 2 d. | |
| Gimimo vieta | Linkuva, Šiaulių apskritis, Lietuva | |
| Klubas | ||
| Dabar žaidžia | Baigęs karjerą | |
| Pozicija | ||
| Profesionalūs klubai | ||
| 1952–1955 | Kauno „Žalgiris“ | |
| 1971–1978 1979–1989 1989–1991 1991 1992–1997 1994–1996 1996–1998 |
„Biržai“ Kauno „Žalgiris“  Sovietų Sąjunga„Prievidza“  LietuvaKauno „Atletas“ Alytaus „Alita“ | |
|
| ||
| Medaliai | ||
|---|---|---|
| Europos čempionatai | ||
| Bronza | Jugoslavija 1989 | TSRS |
| Sidabras | Graikija 1995 | Lietuva |
| Pasaulio čempionatai | ||
| Sidabras | Argentina 1990 | TSRS |
| Olimpinės žaidynės | ||
| Bronza | Barselona 1992 | Lietuva |
| Bronza | Atlanta 1996 | Lietuva |
Vladas Garastas (g. 1932 m. vasario 2 d.[a][1] Linkuva) – Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris, krepšininkas, krepšinio veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1952 m. baigė Biržų gimnaziją, 1959 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 2004 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaras.
1952–1955 m. žaidė Kauno „Žalgirio“ komandoje.[1] Nuo 1956 m. Biržuose dirbo treneriu. 1959–1970 m. Biržų raj. Sporto komiteto pirmininkas. 1971–1978 m. Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius, treniravo rajono krepšinio rinktinę, Lietuvos moksleivių rinktines.
1979–1989 m. Kauno „Žalgirio“ krepšinio vyrų komandos vyriausiasis treneris. Jo vadovaujama „Žalgirio“ komanda ir Lietuvos rinktinė iškovojo vienus didžiausių savo laimėjimų. 1985–1987 m. TSRS čempionate laimėtas auksas, 1980, 1983–1984, 1988–1989 m. TSRS vicečempionė. 1986 m. iškovojusi čempionate aukso medalius, Kauno „Žalgirio“ komanda dalyvavo Europos šalių taurių laimėtojų taurės ir Europos šalių čempionų taurės turnyrų finalinių rungtynių kovose su stipriausiomis komandomis. Geriausių pasaulio klubinių komandų pirmenybėse R. V.Džonso taurės turnyre „Žalgiris“ tapo pasaulio klubinių komandų čempionais.
1989–1991 m. TSRS vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Komanda tapo 1989 m. Europos vyrų krepšinio čempionato trečios, 1990 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtoja. 1991 m. palikęs rinktinę perėjo į Čekoslovakijos komandą „Prievidza“ ir su šia ekipa tapo Čekoslovakijos čempionais, paskutiniais Čekoslovakijos čempionais.
1992–1997 m. Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris. Taip pat tais metais dar treniravo ir Kauno „Atletą“. 1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje, 1996 m. Atlantoje V. Garasto treniruojama Lietuvos krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius. 1996–1998 m. Alytaus „Alita Savy“ vyr. treneris. Nuo 1999 m. Alytaus krepšinio klubo „Alita“ viceprezidentas. 1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą.[2]
Nuo 2000 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas, 1995–2003 m. Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas. 2003–2011 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.
Žymiausi auklėtiniai: Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, Saulius Venclovas, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir kt.
Vladas Garastas 2008 metų spalio mėnesį pagarsėjo savo rasistiniais pareiškimais apie Kauno „Žalgiriui“ atstovaujančius amerikiečius. Su V. Garasto išsakytu požiūriu, kurio viešu išreiškimu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas iškoneveikė Kauno klubo legionierius iš JAV, susipažinęs Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak ŽTSI, „LKF prezidentas V. Garastas, viešai įvardindamas „Žalgirio“ užsienio žaidėją „negru“ bei kitus – „juodašikniais“, išreiškė savo niekinantį ir rasinę diskriminaciją skatinantį požiūrį į kitos rasės asmenis /…/ V. Garastas dėl savo einamų pareigų yra viešas asmuo, todėl jo pasakyti apibūdinimai kitos rasės asmenų atžvilgiu gali turėti didesnį neigiamą poveikį visuomenei.“ [3]
Žmona Irena Aleksiūnaitė-Garastienė, sūnus Virgilijus, duktė Jolanta.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Lietuvos krepšinis mūsų džiaugsmas, pasididžiavimas ir meilė“ (2001 m.).
- „Krepšinio trenerio užrašai“ (2002 m.)
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Už nuopelnus olimpiniam judėjimui:
Už nuopelnus Lietuvos sportui:
- 1995 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1996 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinas
- 2002 m. sausio 24 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas
- 2003 m. vasario 25 d. suteiktas Biržų miesto Garbės piliečio vardas.[4]
Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1971–1978 m. – Biržų rajono krepšinio rinktinės vyr. treneris,
- 1979–1990 m. – Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris,
- 1990–1991 m. – Stambulo „Galatasaray“ vyr. treneris,
- 1989–1991 m. – SSRS vyrų rinktinės vyr. treneris,
- 1991–1992 m. – „Prievidza“ (Čekoslovakija) vyr. treneris,
- 1992–1997 m. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris,
- 1994–1996 m. – Kauno „Atleto“ vyr. treneris.
- 1995–2003 m. – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas.
- 2003–2011 m. – Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.
Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1980, 1983 m. – SSRS čempionato sidabro medalio laimėtojas,
- 1984, 1985, 1986 m. – SSRS čempionato aukso medalio laimėtojas,
- 1986 m. Čempionų taurėje laimėjo antrąją vietą,
- 1986 m. laimėjo tarpkontinentinę R. V.Džonso Taurę,
- 1992, 1996 m. – Barselonos ir Atlantos Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas,
- 1995 m. – Europos vicečempionas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Tomas Vanagas. 90-metį švenčiantis Garastas: apie supilkėjusį krepšinį, pastabas dabartiniams treneriams ir maloniausią medalį, basketnews.lt
- ↑ Vladas Garastas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 415 psl.
- ↑ [1]
- ↑ „Biržų miesto garbės piliečiai“. birzai.rvb.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- Biografija Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.