Vladas Bagdonas
| Vladas Bagdonas | |
|---|---|
| |
| 2019 m. | |
| Gimė | 1949 m. sausio 16 d. Vilnius |
| Tėvas | Lionginas Bagdonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Dalia Rūta Vanagaitė Jelena Liopo |
| Vaikai | Monika, Juozapas |
| Veikla | aktorius, režisierius, skaitovas, dainininkas |
| Alma mater | 1970 m. LSSR konservatorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Nacionalinė premija (2000) | |
Vladas Bagdonas (g. 1949 m. sausio 16 d. Vilniuje) – lietuvių aktorius, pedagogas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvai kilę iš Mačionių. Namuose su tėvais kalbėjo lenkiškai, gatvėje – rusiškai.[2]
1956–1966 m. mokėsi Vilniaus 21-oje vidurinėje mokykloje. 1966–1970 m. studijavo LTSR konservatorijoje (dėst. Irena Vaišytė, Juozas Rudzinskas, Irena Bučienė).
1970–1993 m. Jaunimo teatro aktorius. 1989–1994 m. Katalikų radijo laidos „Mažoji studija“ skaitovas ir laidos vedėjas. 1993-1997 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyr. asistentas, 1997–2009 m. Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas, nuo 2003 m. profesorius.[3][4] Vaidino Eimunto Nekrošiaus teare „Meno fortas“, Sankt Peterbugo bei Maskvos teatruose.[5]
Išleido dainų kasetę (MC) „Dainos sau ir ne tik…“ (1999 m.), kompaktines plokšteles (CD) „Žingsniai dainoje“ (2009 m.) ir „Liekantiems būti“ (2017 m.).
2020 m. vedė baltarusių teatro kritikę Jeleną Liopo.[6]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1976 m. Rolandas – Ugnies medžioklė su varovais
- 1981 m. Niko Pirosmanašvilis – Pirosmani, pirosmani
- 1986 m. Serebriakovas – Dėdė Vania
- 1987 m. Merkucijus – Meilė ir mirtis Veronoje
- 1997 m. Tėvo šmėkla – Hamletas
- 1999 m. Aleksis Zorba – Graikas Zorba
- 1999 m. Deividas – Anna Weiss
- 2000 m. Otelas – Otelas
- 2002 m. Gagarino gatvė
- 2006 m. Faustas – Faustas
- 2018 m. Rupūžė – roko opera „Eglė“ [7]
Kine ir televizijoje[8][9][redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1972 m. Vienuolis – Herkus Mantas, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1975 m. Vairuotojas – Sadūto tūto, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1976 m. Antanėlis – Virto ąžuolai, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1977 m. Juras Tarutis – Žemė maitintoja, rež. Bronius Talačka, LTV
- 1977 m. Dūdorius - Riešutų duona, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1977 m. Ministras - Dulkės saulėje, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1978 m. Vilius - Urtė, TV filmas-spektaklis, rež. Bronius Talačka, LTV
- 1978 m. Policininkas – Pasigailėk mūsų, rež. Algirdas Araminas, LKS
- 1978 m. Malūnininkas Domas – Markizas ir piemenaitė, rež. Algirdas Dausa, LKS
- 1978 m. Muzikantas – Riešutų duona, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1978 m. Maksimas - Gyvenk ir neužmiršk, rež. Michailas Jevdokimovas, LTV
- 1979 m. Turistas - Mano Anfisa, rež. Eduardas Gavrilovas, M.Gorkio kino studija
- 1980 m. Premjeras ministras – Žaltvykslės, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1980 m. Kriukovas - Pasala, rež. Bronius Talačka, LTV
- 1981 m. Robertas Haborlendas – Raudonmedžio rojus, rež. Bronius Talačka, LTV
- 1981 m. Reporteris – Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1982 m. Žygimantas Augustas – Barbora Radvilaitė, rež. Vidmantas Bačiulis, LTV
- 1985 m. Rubežas - Eik ir žiūrėk, rež. Elemas Klimovas, Belarusfilm, Mosfilm
- 1985 m. Pramas - Apie sugrįžimą užmiršk, rež. Vasile Breskanu, Moldovafilm
- 1986 m. Niko Piromanišvili - Pirosmani, Pirosmani..., TV filmas-spektaklis, rež. Eimuntas Nekrošius, LTV
- 1987 m. Bartonas - Veld (Вельд), rež. Nazimas Taliachodžajevas, Uzbekfilm
- 1987 m. Balys Adamonis – Parodų rūmai, rež. Marijonas Giedrys ir Andrius Šiuša
- 1988 m. Tryliktasis apaštalas, rež. Surenas Babajanas, Armenfilm
- 1988 m. Žolės šaknys, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1989 m. Romantikas, rež. Markas Braude, Belarusfilm
- 1990 m. Aš esu, rež. Romas Lileikis ir Stasys Motiejūnas
- 1993 m. Nuomuojamas gladiatorius, rež. Dmitrijus Zaicevas, Belarusfilm
- 1998 m. Jonas Rusteika - Aušros sūnūs, rež. Bronius Morkevičius, LTV
- 2001 m. Vienui vieni, rež. Jonas Vaitkus
- 2002 m. Daktaras – Kvailių namai, rež. Andrejus Končialovskis
- 2005 m. Trumpa kelionė į dangų, rež. Baltasar Kormakur
- 2007 m. Vaikinai iš MarZo, rež. Sergejus Osipianas, k/s Tvindie (Rusija)
- 2009 m. Snaiperis – Atpildo ginklas, rež. Aleksandras Jefremovas, k/s Belarusfilm
- 2010 m. Pasikėsinimas, rež. Aleksandras Jefremovas, k/s Belarusfilm
- 2010 m. Butkus – Kraštas, rež. Aleksejus Učitelis, k/s Rok (Rusija)
- 2012 m. Petrovas – Dirigentas, rež. Pavelas Lunginas (Rusija)
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1980 m. LTSR liaudies artistas [10]
- 1983 m. LTSR nusipelnęs artistas [11]
- 1984 m. LTSR komjaunimo premija
- 1987 m. SSRS valstybinė premija (su kitais)
- 2000 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2002 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas [12]
- 2006 m. Konstantino Stanislavskio premija (Rusija), už indėlį plėtojant pasaulio teatro meną
- 2012 m. Šanchajaus kino festivalio prizas, už geriausią vyro vaidmenį filme „Dirigentas“
- 2019 m. Auksinis scenos kryžius, už nuopelnus teatro menui
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jausmų repeticijos: metai su aktoriumi Vladu Bagdonu / Rūta Oginskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-857-7
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vladas Bagdonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-12-22.
- ↑ Vladas Bagdonas: „Teatras gali būti visoks, tik ne nuobodus“, 2009-12-14
- ↑ Ferdinandas Jakšys. Vladas Bagdonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 161-162
- ↑ Kas yra kas Lietuvoje: Lietuvos pasiekimai. - Kaunas: Neolitas, 2008. - 437 psl.
- ↑ https://www.kino-teatr.ru/kino/acter/m/post/267/bio/
- ↑ „71-erių aktorius Vladas Bagdonas vedė trečiąjį kartą: jo išrinktoji – baltarusių teatro kritikė“. delfi.lt. Delfi. 2020-11-21. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ http://www.lvso.lt/lt/renginiai/roko-opera-egle
- ↑ https://www.imdb.com/name/nm0046575/
- ↑ http://www.kinoexpert.ru/index.asp?comm=5&kw=13612#1
- ↑ „DĖL LIETUVOS TSR GARBĖS VARDŲ SUTEIKIMO LIETUVOS TSR VALS TYBINIO JAUNIMO TEATRO DARBUOTOJAMS“. 1980 m. liepos 29 d. įsakas Nr. XI-2484. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ „DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO ARTISTO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO V. BAGDONUI, T. KEKELIJAI-MAJOROVAI IR E. RAMANAUSKIENEI“. 1983 m. sausio 25 d. įsakas Nr. X-2833. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“. 2002 m. sausio 16 d. dekretas Nr. 1651. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.