Viktoro Emanuelio kalnagūbris

Koordinatės: 5°18′ p. pl. 142°00′ r. ilg. / 5.300°š. pl. 142.000°r. ilg. / 5.300; 142.000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

5°18′ p. pl. 142°00′ r. ilg. / 5.300°š. pl. 142.000°r. ilg. / 5.300; 142.000 Viktoro Emanuelio kalnagūbris (angl. Victor Emanuel Range) – kalnagūbris centrinėje Naujosios Gvinėjos salos dalyje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, į rytus nuo Žvaigždžių kalnų; Naujosios Gvinėjos centrinio kalnagūbrio dalis. Raukšlinis kalnagūbris stačiais skardžiais kyla iš pietų ir pasiekia didesnį nei 3000 m aukštį (aukščiausia vieta – Vamtakino kalnas, 3658 m).[1]

Kalnai sudaryti iš poringo kalkakmenio, todėl drėgmė neužsilaiko ir sunkiasi po žeme.[1]

Kalnagūbrį Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio II garbei pavadino Flajaus aukštupį 1875–1877 m. tyrinėjęs italų keliautojas Luidžis d’Albertisas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Victor Emanuel Range. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. ↑ Keane, John Fryer (1887). Three years of a wanderer’s life. Vol. 1. Ward and Downey. p. 132.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Viktoro_Emanuelio_kalnagūbris&oldid=7263608"