Transportinis lėktuvas
Transportinis lėktuvas – sunkesnis už orą orlaivis, skirtas gabenti krovinius. Tokio tipo orlaiviai dažniausiai neturi sėdimųjų vietų ir yra su didesnėmis durimis patogesniam krovinių įkrovimui. Transportinius lėktuvus naudoja krovinių oro linijų bendrovės, kartais įprastos avialinijos, dažnu atveju ir karinės oro pajėgos.
Transportiniai lėktuvai turi savybes, kurios leidžia juos atskirti nuo keleivinių lėktuvų – platesnis ir didesnis korpusas, aukščiau pakelti sparnai, daugiau važiuoklės elementų, aukštai pakelta galinė lėktuvo dalis, leidžianti įkrauti krovinius.
Kompanijos „The Cargo Facts Consulting“ skaičiavimais, pasaulinis transportinių lėktuvų skaičius kils nuo 1782 2019 m. iki 2920 po 20 metų.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji orlaiviai, kurie skraidino krovinius, buvo skirti oro pašto gabenimui nuo 1911 m. Pradžioje lėktuvai nebuvo pritaikyti specialiai tik kroviniams gabenti, tačiau vėliau buvo pradėti naudoti tik šiai paskirčiai skirti orlaiviai.
XX amžiaus pradžioje lėktuvai buvo pradėti naudoti karinio personalo ir krovinių gabenimui. 1921 m. Jungtinėje Karalystėje šiam tikslui buvo sukurtas biplanas „Vickers Vernon“.[2][3]
II pasaulinio karo metu vokiečiai sukūrė pirmąjį tik kroviniams gabenti skirtą lėktuvą „Arado Ar 232“. 1939 m. Vokietija pirmą kartą „Junkers Ju 90“ lėktuve įtaisė pakeliamą galinę rampą krovinių pakrovimui.
Pokarinė Europa taip pat prisidėjo prie krovininių lėktuvų vystymo. Ypač didelis dėmesys tokių orlaivių tobulinimui vyko Berlyno blokados ir Šaltojo karo metu. Vėliau buvo pristatyta įvairių specialiai kroviniams gabenti skirtų lėktuvų. Kai kurie iš jų išsiskyrė savo ypatybėmis – turėjo judantį traukinių skyrių ar aukštai pakeltą galinę dalį patogesniam krovinių įkrovimui.
Labiausiai šiai pramonei padėjo vystytis turbo propelerinių variklių sukūrimas. Vienas pirmųjų šios klasės lėktuvų „Lockheed C-130 Hercules“ buvo pristaytas 1956 m., tačiau dėl savo puikių charakteristikų iki šiol sėkmingai naudojamas. Šiuo metu sukurta apie 40 skirtingų šio orlaivių tipų ir jis naudojamas labai įvairioms paskirtims – kroviniams, kariams gabenti, medicinos pagalbai, gelbėjimo paieškoms, gaisrų gesinimui, moksliniams tyrimams ir pan.
Strateginio transportinio lėktuvo klasė tapo labai svarbia ir ypač čia išsiskiria 1970 m. JAV sukurtas „C-5 Galaxy“ ir keli Tarybų sąjungos orlaiviai. Būtent Tarybų sąjungos kūrėjai sukonstravo didžiausią ir galingiausią transportinį lėktuvą „Antonov An-225“. Pradžioje JAV kurtas „Boeing 747“ buvo paskirtas tai pačiai krovininių lėktuvų klasei kaip ir C-5, tačiau vėliau buvo nuspręsta turėti atskiras versijas keleiviams ir kroviniams.
2007 m. pasirodžius orlaiviui „Airbus A380“ buvo priimami užsakymai ir krovininiam šio tipo orlaiviui, o pagal krovinių tūrį jis nusileido tik An-225.[4]
„Airbus“ kompanija savo kitų orlaivių dalims gabenti naudoja ypač didelį „Beluga XL“ lėktuvą.[5]
Transportinių lėktuvų palyginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Lėktuvas | Krovinio tūris (m3) |
Krovinio svoris | Greitis | Atstumas | Naudojimas |
|---|---|---|---|---|---|
| Airbus A400M | 270 | 37000 kg | 780 km/h (420 kn) | 6,390 km (3,450 nmi) | Karinis |
| Airbus A300-600F | 391.4 | 48000 kg | – | 7,400 km (4,000 nmi) | Komercinis |
| Airbus A330-200F | 475 | 70000 kg | 871 km/h (470 kn) | 7,400 km (4,000 nmi) | Komercinis |
| Airbus A380[6] | 342 | 68000 kg | 871 km/h (470 kn) | 13,300 km (4,000 nmi) | Komercinis |
| Airbus Beluga | 1210 | 47000 kg | – | 4,632 km (2,500 nmi) | Komercinis |
| Airbus Beluga XL | 2615 | 53000 kg | – | 4,074 km (2,200 nmi) | Komercinis |
| Antonov An-124 | 1028 | 150000 kg | 800 km/h (430 kn) | 5,400 km (2,900 nmi) | Abu |
| Antonov An-22 | 639 | 80000 kg | 740 km/h (400 kn) | 10,950 km (5,910 nmi) | Abu |
| Antonov An-225 | 1300 | 250000 kg | 800 km/h (430 kn) | 15,400 km (8,316 nmi) | Komercinis |
| Boeing C-17 | 77519 kg | 830 km/h (450 kn) | 4,482 km (2,420 nmi) | Karinis | |
| Boeing 737-700C | 107.6 | 18200 kg | 931 km/h (503 kn) | 5,330 km (2,880 nmi) | Komercinis |
| Boeing 757-200F | 239 | 39780 kg | 955 km/h (516 kn) | 5,834 km (3,150 nmi) | Komercinis |
| Boeing 747-8F | 854.5 | 134200 kg | 908 km/h (490 kn) | 8,288 km (4,475 nmi) | Komercinis |
| Boeing 747 LCF | 1840 | 83325 kg | 878 km/h (474 kn) | 7,800 km (4,200 nmi) | Komercinis |
| Boeing 767-300F | 438.2 | 52700 kg | 850 km/h (461 kn) | 6,025 km (3,225 nmi) | Komercinis |
| Boeing 777F | 653 | 103000 kg | 896 km/h (484 kn) | 9,070 km (4,900 nmi) | Komercinis |
| Bombardier Dash 8-100 | 39 | 4700 kg | 491 km/h (265 kn) | 2,039 km (1,100 nmi) | Komercinis |
| Lockheed C-5 | 122470 kg | 919 km/h | 4,440 km (2,400 nmi) | Karinis | |
| Lockheed C-130 | 20400 kg | 540 km/h (292 kn) | 3,800 km (2,050 nmi) | Karinis | |
| Douglas DC-10-30 | 77000 kg | 908 km/h (490 kn) | 5,790 km (3,127 nmi) | Komercinis | |
| McDonnell Douglas MD-11 | 440 | 91670 kg | 945 km/h (520 kn) | 7,320 km (3,950 nmi) | Komercinis |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „2800+ new freighters to be added in the next 20 years, forecast finds“. Cargo Facts. 2019 m. gegužės 8 d. Suarchyvuotas originalas July 2, 2019. Nuoroda tikrinta 2019 m. liepos 2 d.
- ↑ Wragg, David Airlift A History of Military Air Transport Shrewsbury Airlife Publishing 1986 ISBN 0-906393-61-2 p. 13.
- ↑ Johnson, Brian & Cozens, H. I. Bombers The Weapon of Total War London Methuen 1984 ISBN 0-423-00630-4 p. 38.
- ↑ „A380 Freighter Specifications“. Airbus. Suarchyvuotas originalas 30 June 2010. Nuoroda tikrinta 18 April 2010.
- ↑ "First BelugaXL becomes airborne for its maiden flight". Pranešimas spaudai. 19 July 2018. https://www.Airbus.com/newsroom/press-releases/en/2018/07/first-belugaxl-becomes-airborne-for-its-maiden-flight.html. Prieigos data 19 July 2018.
- ↑ „Hifly Cargo - Airbus A380, 9H-MIP“ (PDF). hifly.aero. Nuoroda tikrinta 12 May 2021.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |