Remigijus Juškėnas
Remigijus Juškėnas | |
---|---|
Gimė | 1951 m. birželio 10 d. Birštonas |
Veikla | chemikas |
Organizacijos | Vilniaus universitetas |
Pareigos | profesorius |
Išsilavinimas | fizinių mokslų daktaras |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Remigijus Juškėnas (g. 1951 m. birželio 10 d. Birštonas) – Lietuvos chemikas, fizinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1974 m. baigė Vilniaus universitetą. 2005 m. fizinių mokslų daktaras.
Nuo 1974 m. Chemijos instituto mokslo darbuotojas, 1992–1998 m. mokslinis sekretorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, nuo 2002 m. Medžiagų struktūros skyriaus vadovas. 1992–1996 m. Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, nuo 2007 m. Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 2007 m. profesorius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi darbai – metalų ir ją lydinių elektrolitinių, dangų struktūros tyrimai rentgeno spindulių difrakcijos ir elektroninės mikroskopijos metodais. Sukūrė elektrolitinę celę, naudojamą elektrochemijos procesų metu susidarančioms fazėms (junginiams) tirti in situ rentgeno difrakcijos būdu, nustatė, kad chemiškai varijuojant susidaręs vario hidridas išėmus bandinį iš tirpalo virsta variu ir kad didelio tūrio nikelio hidridas susidaro elektrolitiškai įsotinant nikelį vandeniliu ne tik rūgštiniuose, bet ir šarminiuose tirpaluose. Nuodugniai ištyrė metastabiliosios Cu–Sn fazės susidarymą vykstant vario ir alavo elektrolitiniam sąsėdžiui.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Remigijus Juškėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 762 psl.