Pykinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pykinimas (lot. nausea) – skrandžio motorikos sutrikimas, atsirandantis dėl retroperistaltinio skrandžio sienos bangavimo ir pilvo ertmės nervinių rezginių dirginimo.[1]

Pykinti gali ir dėl vestibiulinio ausies aparato dirginimo (pvz., skrendant lėktuvu, plaukiant laivu).[1] Pykinant gausėja seilėtekis, pablykšta oda, apima silpnumas, pila šaltas prakaitas, retėja pulsas ir mažėja arterinis kraujospūdis.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Pykinimas. Medicinos enciklopedija, T. II (M–Ž). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 145–146.