Olšanicos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Olšanicos mūšis

Data 1527 m. sausio 27 d.
Vieta prie Olšanicos gyvenvietės, 30 km į pietryčius nuo Kijevo
Rezultatas LDK pergalė
Konflikto šalys
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Krymo chanatas
Vadovai ir kariniai vadai
Konstantinas Ostrogiškis
Jurgis Radvila I
Sahibas Girėjus
Pajėgos
7 000 keliolika tūkstančių

Olšanicos mūšis (ukr. Битва під Ольшаницею) įvyko 1527 m. sausio 27 d. prie Olšanicos tarp LDK ir Krymo totorių kariuomenių.

Olšanicos mūšyje dalyvavo apie 7000 LDK raitelių, vadovaujami didžiojo etmono K. Ostrogiškio ir lauko etmono J. Radvilos. LDK kariuomenė pavijo keliolika tūkstančių totorių, nuo 1526 m. gruodžio mėnesio pabaigos plėšusių Ukrainą ir pietų Baltarusiją. Staigiu puolimu dauguma totorių buvo sunaikinta.

Likusios totorių pajėgos buvo sunaikintos Kanevo ir Čerkasų mūšiuose Ostapo Daškevičiaus ir Jurijaus Olekovičiaus vadovautų pajėgų.[1]

Po šio pralaimėjimo Krymo chanatas daugiau neįstengė surengti didelių antpuolių į LDK žemes.

Po mūšio Žygimantas I iš nelaisvės išleido nuverstąjį Aukso ordos chaną šeichą Achmedą, kuris nelaisvėje išbuvo 20 metų. Krymo chanato priešas šeichas Achmedas buvo laikomas kaip derybinis argumentas prieš Krymo totorius.[2] Po šių įvykių tiek Saadetas I Girėjus, tiek Islamas I Girėjus atsiuntė laiškus Žygimantui I, kuriais įsipareigojo palaikyti Lietuvą ir Lenkiją kare prieš Maskvą. Šie planai nebuvo įgyvendinti dėl vidinių nesutarimų Krymo chanate.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Пазднякоў, В (2005). „Бітва на Альшаніцы 1527“. Вялікае Княства Літоўскае (in Belarusian). Vol. 1. Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі. pp. 333–334
  2. Kolodziejczyk, Dariusz (2011). The Crimean Khanate and Poland-Lithuania: International Diplomacy on the European Periphery (15th-18th Century). A Study of Peace Treaties Followed by Annotated Documents. The Ottoman Empire and its Heritage. BRILL. pp. 66–68